„Ko gi man taip liūdna, ko gi man taip skauda,“ – XIX amžiaus viduryje rašė garsus ukrainiečių poetas Tarasas Ševčenka. Šiandien, praėjus lygiai savaitei nuo karo Ukrainoje pradžios, mes, Alytaus šv. Benedikto gimnazijos bendruomenės nariai, susirinkome į ukrainiečių poezijos skaitymus, taip siekdami palaikyti kovojančius ukrainiečius. Poezijos skaitymuose skambėjo į lietuvių kalbą išversta ukrainiečių meilės lyrika, šiuolaikinių Ukrainos poetų bei klasikų Taraso Ševčenkos, Ivano Franko ir Liasios Ukrainkos eilės, gimnazistų atliekamos muzikinės kompozicijos. Renginyje dalyvavę mokiniai, mokytojai ir kiti gimnazijos bendruomenės nariai išreiškė palaikymą kovojančiai Ukrainai, rašydami linkėjimus jos žmonėms:
„Ukraina, stovėk tvirtai ir išsaugok savo tautiškumą,“ – Dainora.
„Linkiu meilės ir stiprybės Ukrainai. Išgirsti paukščių čiulbesį, ne ginklo žvangesį!“ – Gabija.
„Nepraraskit vilties!“ – Liepa.
„Linkiu neprarasti vilties ir tikėjimo. Išlikite stiprūs ir vieningi. Turėkite drąsos ir nepasiduokite. Mes esame su Jumis,“ – Gabrielė.
„Stiprybės Ukrainai einant pergalės link!” – Domantas.
„Neišsisemiančios vienybės,“ – Mėja.
„Ukraina, noriu palinkėti stiprybės, drąsos bei saugumo,“ – Lukas.
„Linkiu, jog Dievas Jus apsaugotų, kad neprarastumėte vilties, išliktumėte laisvi. Stiprybės Jums, palaikymas ir parama iš Lietuvos,“ – Gailė.
„Vilties ir tikėjimo! Dvasinės stiprybės ginant savo tiesas, savo šalį, savo žemę... Išsaugoti savo kultūrinį ir istorinį paveldą. Kad laimingi būtų Ukrainos vaikai ir jų tėvai, ir seneliai...“ – mokytoja Raimonda.
Organizatoriai
