foto

Artėjant Kovo 11-ajai skaitykloje vyko gimnazijos jaunųjų kūrėjų klubo „Trauka“ kūrybinės dirbtuvės „Žaidžiu žodžiu“, skirtos Lietuvių kalbos dienoms. Joje jaunieji poetai, nors šįkart ir negausiai susirinkę, pristatė savo kūrybą, sulaukė kritikos ir patarimų, pasidalino savo įžvalgomis apie kitų darbus. Klubo nariams, IIIb klasės mokiniams Gabrielei Murzaitei ir Adomui Ščiučkai, buvo įteiktos Europos Parlamento nario prof. Liudo Mažylio padėkos už dalyvavimą eilėraščių ir esė konkurse „Švenčiu Lietuvą“. Nuoširdžiai lauksime visų kuriančių mūsų gimnazijos mokinių kitame susitikime.


Gabrielė ir Adomas


Gabrielė Murzaitė

Kūno nihilizmas

nejaučiu savo kūno ribų,
jos atrodo lyg atsiskyrusios nuo manęs.

bet kai liečiu Tavo veidą,
apkabinu, bėgu, piešiu,
tas jausmas sugrįžta.

jausmas, kuriame gyvybė atranda mane Tavo pirštuose,
atranda mane, kai liečiu Tavo plaukus,
kai Kitiems darau kažką gero.

bet,
kūno dalys atsiskiria nuo manęs,
kai reikia būti sau švelniai.

mano pirštai suakmenėja,
tampa šalti,
kodėl kūnas mane išduoda?

mano galūnės sužvėrėja,
drasko, tranko, laužo,
jos išprotėja
ir vis kandžioja savo šeimininką.

atsiprašau,
nereikėjo teikti pirmenybės Kitiems,
atsiprašau.

nemanau, kad kūnas man atleis,
bet tikiuosi,
galėsiu gyvybę atrasti savo apgamuose,
savo randuose,
ir gal, bet tik gal,
liesdama savo nukirptus plaukus.


Adomas Ščiuška

Jūs nesuprasit

Po kojomis kiemo baloj mėnulis,
Tai aš – karalius dangaus!
O mėnuo su žvaigždule
Iš to aukšto juokias vis daugiau.

Tik murzinas šieno glėbys –
Amžinas mano guolis name.
Vėjas per kailį eina kaip grėblys.
Dar visa laimė tame,

Kad moku gyventi vienatvėje.
Rausias ir braunas prie manęs visi,
Nemato, kad aš laimingas būdelėje.
Pasieks mane tik vaiko ranka vėsi.

Neleidžiu niekam ateiti,
Čia mano kiemas!
Ką gi aš saugau, meitelį?
Ne, sergėju sienas.

Jūs nesuprasit – nei pilkų
Sienų, nei senų žmonių jūs nesuprasit.
Prie jų atėjau nuo vilkų,
Mane ir mirusį prie jų rasit.


Gytis Uscila

Tavoji taurė niekados nebus tuščia,
kol aš būsiu vynas tau joje,
tavosios naktys niekada nebus miglotos,
kol žiburiai tau žibės, o mėnulis švies,
dainuos dainas, varpais skambės,
žvaigždės tau nupieš takelius,
kuriais pabėgti tau pasimetus,
nors ir išvysi prarają, šėtoną, šaltą ugnį,
šoksiu aš su tavimi per pragaro mėnulį.