Savanorystė, mano akimis, – viena svarbiausių patirčių mokinio ar jaunuolio gyvenime. Žmogus, kuo daugiau pamato, tuo labiau turtėja žiniomis apie save patį, taip pat daugiau sužino apie aplinką. Būtent tai aš išmokau įsitraukusi į savanoriškas veiklas šiais metais.
Žengdama į IB diplomo programą labiausiai jaudinausi ir laukiau CAS dalies. CAS – kūrybiškumo, aktyvumo, savanorystės (kiekvieno mokinio individualiai išsikeltos) veiklos atlikimas. Aktyvumo ir kūrybiškumo veiklas dažniausiai visi mokiniai atlieka puikiai, tačiau didžiausias iššūkis – savanorystė. Aš irgi to bijojau, bet prisiverčiau susipažinti su savanoryste ir jos reikšme skiltyje ,,Jaunimo Savanorystės Tarnybos pagalba ir DofE savanorystės”. The Duke of Edinburgh’s International Award (DofE apdovanojimai) yra tarptautinė programa, kurioje jauni žmonės ugdo save trijose srityse individualiai, panašiai kaip ir CAS, bei siekia bendro tikslo su komanda žygio metu.
DofE apdovanojimų programoje dalyvauju jau nuo 2019 m. Per JST šiemet įsitraukiau į vaikų lopšelio – darželio ,,Du gaideliai” ritmą ir reguliariai savanoriauju jau tris mėnesius. Kadangi giminėje nėra daug mažų vaikų, pastebėjau, kad norėčiau save išbandyti ir išmokti bendrauti su priešmokyklinio amžiaus vaikais. Pradžia buvo sunki: aplinka skiriasi nuo man įprastų erdvių, vaikų elgesys dažniausiai būna neprognozuojamas, lėtai mezgamas ryšys su vaikais. Netrukus pradėjau pastebėti, kad geriau jaučiuosi darželio aplinkoje, vaikai laukia mūsų užsiėmimų, kviečia žaisti ,,namus”, dovanoja piešinėlius. Kartais po intensyvios dienos mokykloje nesinorėdavo eiti savanoriauti, tačiau vaikai sugebėdavo pakelti nuotaiką ir džiaugtis pasirinkimu atvykti.
Be reguliarių užsiėmimų vaikų darželyje lankausi senelių darželyje ,,Gerumo skraistė”. Su šio darželio kolektyvu teko susipažinti vasarą, o dabar esu įstaigoje aktyvi savanorė. Bendravimas su seneliais ir vaikais praplėtė mano požiūrį į pasaulį. Iš vienos pusės gaunu daugybę gyvenimo patarimų, įdomių atsiminimų ir pasakojimų, o iš kitos pusės matau viską per vaiko akis: gyvenimas linksmas, spalvingas ir naujas.
Per tokią aktyvią savanorystės veiklą sužinojau, kad gebu bendrauti su įvairaus amžiaus žmonėmis, kad gebu mąstyti kūrybiškai ir siūlyti savo idėjas įstaigose, o, svarbiausia, savanorystė nėra nuobodi ir yra naudinga abiems pusėms. Žinau, kad be CAS programos aš nebūčiau tiek įsitraukusi į socialinę veiklą, kiek esu dabar. Kol kas praėjo tik 3 mėnesiai aktyvios savanorystės ir kiekvieną mėnesį vis kažką nauja apie save sužinau, atidžiau stebiu aplinką ir suvokiu socialinės veiklos prasmę. Jaudina mintis, kad liko dar daugiau pažinti, suprasti ir veikti.
Skaistė Trainavičiūtė, IIIc
