2021-12-07
Alytus
Raigardai,
kaip Tau sekasi? Ar jau pasipuošei kalėdinę eglutę? Ar Norvegijoje, Bergeno miesto aikštėje, stovi Kalėdų eglė? Ar ten vyksta šventinė mugė? Ar jau parašei laišką Kalėdų Seneliui? Ar Bergene jau iškrito pirmasis sniegas? Galbūt planuojate su šeima per Kalėdas aplankyti Lietuvą?
Man sekasi labai gerai. Lietuvoje jau iškrito pirmasis sniegas. Miesto aikštėje stovi didelė ir labai graži eglutė. Dėl pandemijos šiais metais kalėdinė mugė nevyko, bet eglutės įžiebimo ceremonija buvo labai moderni, originali ir įspūdinga. Dar nespėjau parašyti laiško Kalėdų Seneliui, bet būtinai parašysiu. Būtų labai smagu, jeigu šiais metais aplankytumėte Lietuvą. Galėtum pamatyti, kokia įspūdinga yra Alytaus eglė, kaip pasipuošęs visas miestas. Visos parduotuvės, kavinės pasipuošusios girliandomis, snaigėmis, eglutėmis...
Lauksiu Tavo laiško.
Tavo draugė Petra
Labas, dieduli Juozai,
šiandien mano akis užkliuvo už to seno, raudonai juodo lagamino, kuris stovi už mano spintos. Mama sakė, kad Tu į jį dėdavai daiktus, kai važiuodavai į ligonines. Praveriu lagaminą ir akis užkliūva už nedidukės nespalvotos nuotraukos, iš kurios į mane žvelgia būrys linksmų žmonių, stovinčių prie kalėdinės eglutės, papuoštos blizgančiais saldainiais ir vos keliais stikliniais žaisliukais. Neatpažįstu nė vieno iš jų, gal tik tą mažą mergaitę, įsitaisiusią ant stiprių vyriškų rankų. Tai mano mama, kurią laikai Tu. Žinai, labai norėčiau, kad mane apkabintum savo stipriomis rankomis ir papasakotum, kaip Tu šventei Kalėdas, kai buvai mažas berniukas. Ar labai bijojai eiti per užšalusį Metelio ežerą į bažnyčią? Kokių dovanėlių sulaukdavai iš Kalėdų Senelio?
O pas mus dabar adventas – iki šv. Kalėdų dar liko dvi savaitės, bet mes eglutės dar nepuošiame. Ir namų dar nedekoruojame, tik kuklus advento vainikas su keturiomis pailgomis žvakėmis ant stalo didžiajame kambaryje budi ir laukia šv. Kalėdų kartu su mumis...
Kartais man prabėga tokia mintis: „O kas, jei aš neturėčiau šiltų, jaukių namų, o Kalėdas praleisčiau visas sušalęs ir alkanas gatvėje?“ Ar atsirastų žmogus, kuris pakviestų mane į savo namus? Labai noriu tikėti, kad atsirastų geras žmogus... Taip ir pajuntu tikrą Kalėdų prasmę: priimti sušalusį ir alkaną, užstoti tą, iš kurio tyčiojasi, pakelti nuo grindų šiukšlę, net jei ji ne mano... Dažniau apsikabinti mamą ir tėtį... O svarbiausia – nepamiršti, kad Kalėdos – tai Jėzaus gimimo diena! Deja, pastebiu, kad daugeliui vaikų net nekyla mintis apie Kalėdų prasmę. Jie tesvajoja apie dovanas... O ar jie sukalba maldelę prieš Kūčių vakarienę? Ar skuba į Piemenėlių šv. Mišias?..
Žinai, dieduli Juozai, kai mes su šeima susėsime prie Kūčių stalo, aš prisiminsiu Tave ir močiutę. Atlaušiu gabalėlį kalėdaičio ir padėsiu į tuščią lėkštelę. Juk yra senas paprotys – palikti vaišių iškeliavusiems anapilin artimiesiems.
Anūkas, kurio nematei,
Gabrielius
Alytus
2021-12-09
Mieloji teta Indre,
aš taip Tavęs pasiilgau! Kaip gyveni? Ar šventėms jau pasiruošėte? Mes su šeima jau išklojome namus švenčių ornamentais.
Mama iškepė savo skaniųjų imbierinių sausainių. Imbiero kvapas sukuteno mano nosį, ir net neparagavęs glaistyto sausainio pajutau – dabar jau Kalėdos. Daviau savo draugams mokykloje paragauti ir nė vienas negalėjo patikėti, kad jie ne pirkti, o mamos kepti!
Po pamokų eidamas namo visada apsidairau, noriu pamatyti, kaip vis keičiasi miestas. Nors lauke spaudžia šaltukas, vis tiek pas mus smagiau nei lietus Londone.
Grįžęs namo kartais pasiimu kuo daugiau pagalvių ir antklodžių, atsisėdu ant palangės. Geriu karštą arbatą ir mėgaujuosi vaizdu. Sniegas purus ir neįmanoma jo sulipdyti, bet gražu žiūrėti, kaip medžiams tinka sidabriniai lapai. Dažnai galvoju apie Tave ir norėjau pasikalbėti senoviniu būdu, todėl parašiau laišką.
Aš taip nekantrauju gruodžio dvidešimt ketvirtą dieną nuvažiuoti pas senelius ir sėstis prie stalo, paragauti močiutės pyragėlių su grybais. Mmmm… Jau seilės burnoje renkasi.
Lauksiu laiškų!
Su meile – Džiugas
