Ruduo man kvepia obuolių pyragu, lietumi, grybais ir moliūgų sriuba.
Obuolių pyragas
Ingredientai:
5 kiaušiniai
1 stiklinė cukraus
5 dideli obuoliai (geriausia rūgštūs)
2 stiklinės miltų
0,5 stiklinės aliejaus
2 a.š. kepimo miltelių
1 a.š. cinamono
Orkaitę įkaitiname iki 180 oC temperatūros. Kiaušinius išplakame su cukrumi, kol masė patrigubės. Pilame aliejų ir plakame toliau. Miltus išmaišome su kepimo milteliais ir po truputį sijojame į kiaušinių masę. Tešla turi būti grietinės tirštumo, jeigu per skysta, beriame dar miltų. Obuolius supjaustome skiltelėmis ir apvoliojame cinamonu. Į pasirinktą kepimo indą pilame dalį tešlos ir dedame dalį obuolių. Toliau pilame likusią dalį tešlos ir sudedame kitą dalį obuolių. Pyrago kepimo laikas priklauso nuo jūsų orkaitės ir pasirinkto kepimo indo. Aš kepiau 50 min. Ar iškepęs, tikrinkite mediniu iešmeliu pyrago vidurį. Jeigu iešmelis apsivėlęs tešla, dar reikia kepti toliau. Skanaus!!!
Eivilė Eidukynaitė, penktokė
Rudens kvapas
Ruduo man kvepia kaštonais,
Byrančiais nuo medžių senų.
Pageltusiais lapais ant tako,
Kuriuo aš kasdien praeinu.
Ruduo man kvepia lietum,
Jis tyliai barbena į langą.
Kas dieną dažniau vis girdžiu
Vien šaltus lašus ant palangės.
Ruduo man kvepia šilta arbata,
Sušildančia mano rankas,
Ir vakarą jaukų padaro staiga
Puodelis čiobrelių delne.
Ruduo man kvepia saldžiais obuoliais,
Kuriuos surinkau aš iš sodo.
Šiltuose namuose pakvimpa skaniais
Obuolių pyragėliais ir uogom.
Andrėja Juozapavičiūtė, penktokė
Rudenėlis
Atėjo laikas ir rudenėlis
Sukasi lauke lapeliais.
Šokam, sukamės kartu
Tarp lapų raudonų.
Kvepia ruduo ypatingai:
Uogom, lapų margumynais,
Šiluma ir džiaugsmu,
Kai mes esame kartu.
Oras kvepia nuostabiai,
Einam į lauką tikrai.
Leidžiam laiką mes drauge
Gražioje rudens dienoje.
Eleonora Gecevičiūtė, šeštokė
Ruduo...
Penkta vakaro. Jau temsta. Paskutiniai pageltę lapai tyliai glunda prie žemės. Ruduo. Akyse. Širdyje. Rankose.
Aristėja Andriuškevičiūtė, penktokė
Kuo kvepia ruduo?
Ruduo – nuostabus metų laikas, kai gamta ruošiasi užmigti žiemos miegu. Bet kuo gi jis kvepia?
Ruduo kvepia įvairiaspalviais medžių lapais, kurie po truputį pakeičia spalvą ir nukloja žemę. Taip pat kvepia ir gamta, medžiais, besiruošiančiais pasinerti į žiemos karalystę. Rudenį galima užuosti rudeninius obuolius, dar besilaikančius ant obels šakų, ir grybus, kurių mes ieškome jiems besislepiant po samanomis. Mūsų mylimas rudenėlis kvepia gyvūnais, kurie pradeda lįsti į urvelius ruošdamiesi žiemos miegui, voveraitėmis, kurios jau kaupia savo atsargas, zuikiais, kurie pasirėdo naujais baltais kailiukais, kad apsisaugotų nuo pavojų. Šis metų laikas kvepia močiutės keptais pyragais, kurių kiekvienas kąsnis sužadina skonio receptorius ir leidžia pasinerti į neapsakomą nuotykį. Rudenėlis dvelkia mirusiųjų dvaselėmis, kurias mes per Visų Šventųjų dieną aplankome. Ruduo kvepia vaikais, kurie žaidžia nukritusių lapų krūvose, laksto gaiviame rudens ore ir žavisi spalvotais medžiais.
Ruduo alsuoja džiaugsmu, kai mes jam besibaigiant pamatome pirmąją snaigę.
Guoda Mazaliauskaitė, šeštokė
