Dar 2021 m. viduryje LR Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos jaunimo metais. Praėjusių metų gruodžio mėnesį 2022-uosius Europos Parlamentas paskelbė Europos jaunimo metais ir sudarė unikalią galimybę atkreipti dėmesį į jaunimo politiką tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Pagrindinė jaunimo metų tema – jaunimo įgalinimas. Siekdamas atskleisti šią temą Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (JRD) kartu su partneriais išsikėlė 4 tikslus: pasiekti jaunus žmones, kurie anksčiau nebuvo pasiekti, ir informuoti juos apie galimybes nacionaliniu ir ES lygmeniu; pastebėti ir dalytis gerąja praktika ES jaunimo politikos ir ES programų įgyvendinimo srityje; skatinti jaunimo organizacijų ir jaunimo aktyvumą; plėtoti jaunimo ir sprendimų priėmėjų dialogą temomis, kuriuos liečia jaunimą.

Mūsų gimnazijoje pora mėnesių vyko Kūrybinis dainų, piešinių, rašinių, eilėraščių konkursas, skirtas Lietuvos ir Europos jaunimo metams, jo moto pasirinkome Vinco Kudirkos eilėraščio „Labora“ žodžius „Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdus“. Į baigiamąjį konkurso renginį buvo atrinkta 60 piešinių, 10 muzikos kūrinių, 14 eilėraščių ir 2 rašiniai.

Lietuvių kalbos mokytoja Irena Leščinskienė

„Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdą“

Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdą,
Kinkyki gyvenimą savam vežime,
Ir pūski skambia jaunystės dūda.
Laikui išdidžiai sakyki: „Eime...“

Padėk artimiems skaidrinti dieną,
Paguosti, suklupus draugams, kiek gali.
Brauk pėdas gimtinės ražiena.
Pavargusį svečią priimk iš toli.

Darbais ir žygiais garsink gimtinę –
Ne gėda žiūrėt bus vaikams į akis.
Prikrovęs gerumo laimės pintinę
Išdidžiai užversi šios žemės duris...

Adris Jakubauskas, 8c klasė 

Ar pameni tu, kai dar vaikas buvai,
Be maisto, be baimės ant stogų gyvenai.
Bet tau visa tai neatrodė svarbu,
Mintyse turėjai kalnus darbų.

Dirbk, vaikeli, kol jaunas esi,
Skaityki knygas ir tapk žmogumi,
Kad vėliau nebūtų tau per vėlu,
Kad nenešiotum sunkios naštos ant pečių.

Kurki vaizduotėj savo planus
Bei nepamirški jų, kai suaugsi,
Ir gal vieną dieną tau pasiseks,
Gerųjų žinių tu sulauksi.

Niekada, niekada nepamirški vaikystės,
Kai diena iš dienos gyvenimo knygą skaitei,
Tada ir pats sau nejučia padėkosi,
Kokiu didžiu ir doru žmogumi tu tapai.

Tai sėkit, vaikai, tą pasėlio grūdą,
Kurį kadaise pasėjau ir aš.
Labai greitai ir jūs pamatysit,
Kur tas pasėlio grūdas nuves.

Deimis Zautra, 8b

Keliu aš savo jauną galvą,
Žvelgiu į tolį ir mąstau,
Kad reikia pasirinkti kelią,
Kuriuo keliausiu aš toliau.

Kiek darbo šiandien aš įdėsiu,
Tiek laimės man jisai atneš.
Kiek iššūkių dabar įveiksiu,
Tiek laisvės man gyvenimas suteiks.

Kad išsipildytų svajonės,
Daug reikia mokytis ir vargt.
Bet atpildo sulauksiu be dvejonės,
Nes buvo verta pasistengt.

Jaunystė leidžia man suklysti,
Bet su klaidom ateina išmintis,
Kad viskas, ką dabar darysiu,
Man bus naudinga patirtis.

Tad reikia žvelgti tik į priekį
Ir stipriai dirbt, net jei sunku.
Nes tai, ką įsidėsiu aš krepšį,
Man grįš rytoj su dideliu kaupu.

Kamilė Indrelytė, 6a

„Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdą“ V. Kudirka

Taip skamba pirmoji eilutė lietuvių poeto, prozininko bei publicisto, laikraščio „Varpas“ redaktoriaus ir Lietuvos himno autoriaus Vinco Kudirkos eilėraštyje „Labora!” Eilėraščio pavadinimas išvertus iš lotynų kalbos reiškia „Dirbk!” Eilėraščiu Vincas Kudirka siekė paskatinti jaunuolius dirbti bei ypač stengtis tai daryti, kol yra jauni. Tačiau ar teisinga teigti, jog dirbti būtina pradėti pačioje jaunystėje, norint, kad darbas atsipirktų?

Jaunystė yra laikoma geriausiu gyvenimo laikotarpiu. Tai laikas, kai žmogus yra itin energingas, kupinas entuziazmo ir svajonių. Manau, jog šis laikotarpis iš tikrųjų yra nuostabus. Tai metas, kai asmuo jaučiasi ypač laisvas, nebijo išbandyti naujų veiklų, klysti ir iš klaidų mokytis. Jaunas žmogus itin pasižymi smalsumu, ieško atsakymų į rūpimus klausimus, stengiasi geriau pažinti save kaip asmenybę, suvokti, kaip veikia pasaulis ir kokia yra gyvenimo prasmė. Pats Kudirka savo jaunystėje padarė nemažai klaidų: buvo pašalintas iš kunigų seminarijos, o vėliau dėl ryšių su politine partija išmestas iš Varšuvos universiteto. Tačiau vėliau įsitraukė į Lietuvos tautinio sąjūdžio veiklą, prisidėjo prie laikraščio ,,Varpas” leidybos bei pats parašė nemažai kūrinių. Man atrodo, kad daugelis jaunystę prisimena kaip prasmingiausią savo gyvenimo dalį, tačiau taip pat tikiu, jog ji yra per daug išaukštinama.

Natūralu, jog senstant mažėja jėgų, silpsta sveikata, tačiau tai tėra maža dalis to, kodėl apie jaunystę taip didžiai kalbama. Daugelis, ko gero, prisimena šiuo gyvenimo tarpsniu patirtus nuotykius bei išgyventas emocijas. Manau, jog prie viso to labai prisideda klastingas jausmas, vadinamas nostalgija. Būtent ji dažnai iškreipia požiūrį į praeitį, išaukština gerus prisiminimus,  leidžia pamiršti apie tai, kas buvo bloga, bei sukelia norą grįžti atgal. Nostalgiją galima atpažinti lietuvių rašytojos Ievos Simonaitytės romane „Aukštujų Šimonių likimas“. Kūrinyje pasakojama istorija apie tragišką Šimonių šeimos istoriją karo ir maro metais. Vienintelis savo šeimoje likęs gyvas Matas Šimonis po daugelio metų prisimena savo gimtinę, be galo ilgisi savo namų ir trokšta grįžti bei sužinoti, kaip atrodo jo buvę namai, nors yra patogiai įsikūręs Aukštujuose ir turi savo šeimą.Mano nuomone, prisimindami jaunystę žmonės ima ilgėtis ne tik savo jėgų, bet ir namų, artimųjų, o dėl jų praradimo kaltina save, senatvę ir laiko trūkumą.

Tačiau ar galima jaunystėje nuspėti ateitį bei žinoti, jog darbas atsipirks tik pradėjus sunkiai dirbti būtent tada? Manau, kad tai yra tiesa tik iš dalies. Ateities nuspėti neįmanoma, tačiau ankstyva pradžia suteikia daugiau šansų išbandyti save, atrasti įdomią veiklą, o, padarius klaidą, laisvai keisti judėjimo kryptį bei tobulėti ir, žinoma, daugiau galimybių pasiekti sėkmę. Tačiau reikia prisiminti, kad jaunas žmogus neturi patirties ir daro be galo daug klaidų. Ši tema atskleidžiama ir anglų dramaturgo, poeto Oskaro Vaildo romane „Doriano Grėjaus portretas“. Jame jaunuolis Dorianas tarsi apsikeičia vietomis su paveikslu ir dėl to nesensta. Tačiau jis pasitelkia šį stebuklą tik linksmybėms, o pasitikėdamas blogais žmonėmis pasuka ydingo ir pykčio kupino kelio link. Svarbiausia, jog net turėdamas daug galimybių pasikeisti, veikėjas to nedaro. Mano nuomone, jaunystė yra itin tinkamas metas nebijoti klysti, tačiau svarbu iš klaidų mokytis. Būtent todėl manau, jog neteisinga yra piršti mintį, kad reikia dirbti nuo pat jaunystės, nes kitaip darbas neatsipirks. Daug sveikiau ir protingiau būtų nedėti visų vilčių į jaunystę, o veikiau ieškoti motyvacijos dirbti ir siekti svajonių esant bet kokio amžiaus.

Jaunystė yra nuostabus laikotarpis. Tai laisvės ir naujų patirčių kupinas metas, tačiau dėl to neturėtų būti laikoma geriausia gyvenimo dalimi. Manau, kad toks mąstymas tik nukreipia dėmesį nuo ateities, verčia su ilgesiu prisiminti praeitį ir kelia nepasitenkinimą dabartimi. Ir nors jaunystė yra geriausias laikas pradėti dirbti, ryžtas tai daryti neturėtų išnykti net senatvėje, nes sunkus darbas visada atsiperka.

Adomas Ščiučka, IIb

Mokslo jėga

Visi mes augam, tobulėjam,
Esame smalsūs, kol jauni.
Ir jeigu būsime protingi,
Žinių aruodai bus pilni.

Ir nors Tu tingi, nori žaisti,
Surasti laiko mokslams Tu gali.
Svarbu išmokt planuoti laiką
Ir tikslai bus Tavo pasiekti.

Nesigailėk, jei padarei klaidų,
Tau tik reikės įdėt truputį pastangų.
Neabejok, juk Tu gali,
Žinios mus gelbsti ateity.

Austėja Petravičiūtė, 6a

Jaunystė

Jei tu jaunas, tu gali,
Vaikštai, plaukioji, leki.
Tu gali nuversti kalnus
Be jokios menkos pagalbos.

Bet jau tas jaunystės grožis!
Nebaisus nė vienas žodis.
Guodžia, puošia ji visus,
Tiesia kelią į namus.

Bet tas kelias turi esmę.
Žmonės randa savo prasmę.
Įžengia vidun šio ritmo –
Naujo gyvenimo algoritmo.

Man jaunimas – ateitis.
Vargas jiems bus praeitis.
Aš tikiu didvyriais mūsų.
Ateitis gerųjų pusėj.

Jei tu jaunas, tu svajok,
Nepamiršk – gyvenk, klajok!
Juk jaunystė – dovana.
Ji gyvenime viena.

Smiltė Kleponytė, 6b 

„Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdą“

Kol dar esame jauni,
Kol dega gyva liepsna širdy,
Būname ir linksmi, ir pikti,
Liūdim, džiaugiamės akyse ašarų kupini.

Pirmiems kasdienybė nuobodi,
Antriems – nuotykiai kely,
Tretiems mokslai, mokykla svarbu,
Ketvirtiems išdykauti smagu.

Gyvename istorijomis ir pasakomis,
Kadaise patiems skaitytomis,
Gal gyvuoja jos šiomis dienomis,
O gal jos tyliai tūno? Tai paslaptis.

Esame sportiški, greiti,
Šokam, grojam, kol jauni,
Žaidžiam bulvę ir kirstuką,
Bet ne visi nori į lauką...

Įniukę nosis į ekranus
Neprisimename prigimties,
Namai–mokykla – vienintelis maršrutas?
Tai bjauru, išties.

Juk mes esame jauni!
Tiek daug visko priešaky!
Drąsiai žengiame į priekį,
Juk esame ne vieni!

Kamilė Paleckaitė, 6c

Džiaukimės jaunyste!

Jaunystės nereikia nei auginti, nei maitinti...
Ją tiesiog turi, bet ar pagalvoji, kokia ji svarbi?
Tu gali bendrauti, mokytis, išdykauti, dirbti ir pramogauti,
Džiaukis šiandiena, kol esi, nes laiko sustabdyti nebegali.

Nors korona prasidėjo ir laiką sustabdyti sugebėjo.
O jaunimui tai blogiausia, ir jam sekėsi, manau, sunkiausiai.
Seimas matė viską paprastai, nenorėjo dėl jaunimo galvos sukti įkyriai,
Tad nutarė laisvai, susodino visus prie ekranų atskirai.

„Facebook“ ir „Tik Tok“ ekrane pakeitė draugus kieme,
Noras galvoti praėjo, ir akis skaudėti pradėjo.
Visi tapo pikti, liūdni, priaugę svorio ir dar labiau vieniši,
Bet dvidešimt antrieji prasidėjo ir viltis vėl jaunimui bendrauti atėjo.

Bendravimas tarp mielų draugų mums, jauniems, labai svarbu,
Nes gimsta daug smagių minčių, įdomių veiklų ir kūrybiškų darbų.
Bet jaunystė ne tik darbai, turi suspėt pašokt ir pakvailiot linksmai.
Džiaukimės, mieli draugai, kol jauni mes – tai gerai.

Dovydas Lugovik, 5c 

Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdą

Kol jaunas esi tu, jėgų prisikaupęs,
Rankas tu ir kojas, sveikatos turi!
Ne laikas kiurksoti prie kompo prisnūdus –
Kažką šiam pasauly nuveikti gali.

Gyvenimas per trumpas, kad vėjais jį švaistytum,
Juk yra begalybė jame smagių veiklų!
Turėtum taip gyventi, kad drąsiai pasakytum:
„Aš gyvenau gerai, dėl nieko nesigailiu.“

Nes kai ateis tas laikas, reiks tau atsigręžti,
Pažvelgt atgal, ką nuveikei jame!
Užplūs prisiminimai, kaip tėtis mokė gręžti,
Su sesėm žaidėm futbolą stadione...

Tai gyvenimo knyga, kurią skaitysi visą amžinybę,
Kaip bėgai, klupai, stojai ir ėjai...
Tad, brol, kol jaunas, sėk pasėlio grūdą,
Kad dygtų visur kaip laukuose rugiai.

Nojus Čyžius, 6a

Kol jaunas mokykis

Tam, kad namą pastatytum,
Reik ne tik mokėt skaityti.
Paskaičiuoti, pamatuoti,
Turim būt labai galvoti.

Nes kitaip, mielasis vaike,
Ar dar pasakoti reikia?..
Kas mokykloj nesimoko –
Prisidaro sau tik juoko.

Nereikės juk ant pečių
Mums nešiotis šių žinių.
Tam ir gimėme po saule,
Kad pažintume pasaulį.

Marija Izabelė Babrauskaitė, 6a

„Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdus“ V. Kudirka

„Jaunystę turime tik šiandien: senatvei visada rasime laiko“, – yra pasakęs anglų rašytojas Anthony Berkeley. Visais laikais seni žmonės pavydėjo jauniems energijos, sveikatos, galimybių, o jauni seniems išminties. Jaunystė tai amžius, kai žmogus nebėra vaikas, tačiau dar nėra ir suaugęs. Liepsnojančiomis akimis jaunas žmogus nebijo stoti prieš pasaulį ir ieškoti savęs, tačiau šiuolaikinis jaunimas dar nepažįsta už kiekvieno kampo tykančių pavojų ir išbandymų. Tad iškyla klausimas, ar šiuolaikinis žmogus sugeba pasinaudoti visomis galimybėmis ir kurti geresnę savo ir šalies ateitį dar būdamas jaunas? 

Visų pirma, jaunam žmogui darbas yra pagrindinis gyvenimo šaltinis, todėl norint turėti šviesią ateitį būtina į tai žiūrėti rimtai. Aš manau, kad žmogus, dar būdamas jaunas, turi dirbti svarbiausius ir reikšmingiausius darbus, nes kaip byloja ir lietuvių liaudies patarlė: ,,Darbas žmogų puošia”. Lietuvių tauta išsiskiria savo darbštumu ir išradingumu, o tai gali kilti iš nuo seno diegiamų svarbiausių vertybių. Nors Lietuva XIX amžiuje patyrė spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą, žmonės nesustojo kalbėti apie darbštumo svarbą jaunystėje. Apie tai yra rašoma ir vieno iš svarbiausių tautinio sąjūdžio ideologo, poeto, kuris visą savo gyvenimą skyrė lietuvių tautai, Vinco Kudirkos eilėraštyje „Labora!“ „Labora!“ išvertus iš lotynų kalbos reikšią „Dirbk!“,  tai poetas ir bando įrodyti eilėraštyje. Jis skatina skaitytoją dirbti dėl savęs ir dėl tautos gerovės, ugdyti tautinį susipratimą. Bėgant laikui sensta ne tik kūnas, bet ir siela, žmogus tampa nepajėgus atlikti svarbiausių darbų ir taip praranda motyvaciją: „Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdus.“ Jauni žmonės turi daugiausiai energijos, kurią išnaudodami darbui gali būti apdovanoti geru derliumi. Deja, bet šių dienų žmogus nesupranta darbo svarbos ir kaip darbaa gali paveikti jo ateitį. Atsiradus išmaniosiomis technologijomis visas darbas buvo palengvintas, žmonės pradėjo dėti vis mažiau pastangų, o savo energiją išnaudojo pramogoms. Jaunimas mėgsta siekti geriausio rezultato įdėdamas mažiausiai pastangų, tačiau šis metodas dažniausiai nepasiteisina. Darbas žmogui yra ne tik pelno šaltinis, bet ir vertybė, kuri leidžia kurti šviesią bei klestinčią visuomenę. Taigi, apibendrindama galiu teigti, jog dirbdamas jaunas žmogus gali kurti šviesią šalies ateitį bei pats pasipelnyti.

Romantizmo laikotarpio literatūroje aprašomi jauni žmonės, kurie gali viską ir nebijo ieškoti naujų kelių ar priimti naujų neapgalvotų sprendimų. Norvegų patarlė byloja: „Tik tas, kuris klaidžioja, randa naujus kelius.“ Aš manau, jog jaunas žmogus turi nebijoti suklysti ir siekti savo tikslų, nes tik taip jis gali susikurti gerą ateitį. Ši tema nagrinėjama ir XIX amžiaus lenkų bei lietuvių poeto Adomo Mickevičiaus kūrinyje „Odė jaunystei“. Odės pradžioje jaunystė įvardijama kaip  jėgų šaltinis, jaunas žmogus gali veržtis į aukštybes: „O, duok, jaunyste, man sparnus!/ Virš žemės negyvos, lig pat žydrynės,/ Pakilsiu rojun, į kraštus,<…>“. Aktyvių jaunų žmonių grupė susivienijusi gali net žemės rutulį apjuosti ir nebijo veikti dėl savų tikslų. Jaunas žmogus maištauja ir siekia pakeisti planetos ateitį ir, nors tai darant gali iškilti sunkumų, jauno žmogaus niekas niekada nesustabdys: „Jaunyste, aras tu sparnuotas,/ ir nieks tavęs nesulaikys“. Šiais laikais jaunimas nejaučia noro keisti arba tobulinti pasaulį. Šiuolaikinis jaunas žmogus bijo ryžtis ką nors daryti – dažniau savo nuomonę ir idėjas pasilaiko sau. Toks žmogus tampa suvaržytas ir pratrūksta tada, kai tai yra nepalankiausia. Aš manau, kad jaunas žmogus turi būti įkvėptas jaunystės ir nestovėti vietoje nieko nedarydamas, jis turi nebijoti siekti savo tikslo ir pasinaudodamas savo amžiumi daryti gerus darbus. Taigi, jei jaunas žmogus kažko nori, tai gali gauti, nes tik jis turi tokią galią, kurios niekas neatims, – jaunystę.

„Jaunystės požiūriu gyvenimas yra begalinė ateitis; senatvės – labai trumpa praeitis“, – taip sakė filosofas Artūras Šopenhaueris. Apibendrindama galiu teigti, kad jaunystėje norint pasiekti savo tikslų ir pagerinti šalies ateitį reikia panaudoti savo energiją, nebijoti dirbti bei naudotis jaunystės teikiamomis galimybėmis, to niekas negali atimti. Šiais laikais jauni žmonės darbų imasi tik paraginti, nes nesupranta, kad laikui bėgant taip jie nieko nepasieks. 

Austėja Jančiūtė, IIb

Kol mūsų širdelės mažos,
Kupinos norų gerų,
Kol mintys ir darbai
Siekia gerų tikslų,

Kasdien vis svajojam
Ir dirbam daug gerų darbų,
Tikim ir laukiam
Šviesių, prasmingų dienų.

Drauge, susikibę už rankų,
Tvirtais žingsniais einam tolyn.
Kas laukia, kas tiki?
Mūsų šviesi ateitis!

Padėk, gerasis Dieve,
Pasiekt gerų tikslų,
Mes mylime Tėvynę
Ir puošime darbais kartu.

Augustas Aleškevičius, 6a 

Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdą

Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdą –
Gyvenimas trumpas ir darbas nelauks.
Nieks nežinos, kodėl tu taip stengeis,
Nieks nesupras, apie ką mąstei...

Bet užaugęs, broleli, man padėkosi,
Jei darbą apleisi, pavalgyt negausi.
Kol energijos kupinas, kol dega širdis,
Stenkis, ugdyk savo valią.

Juk dirbti vėliau negalėsi, net
Jei bus tau sunku, jei kūnas neleis,
Nepasiduok, drauge mano,
Ir tikslą pasiekti tikrai pavyks.

Domas Juozaitis, 7a

Jaunystės duona

Jaunystė – tai lyg kviečio grūdas,
Juk neapdirbtas neskanus.
Jaunystės duona – tai produktas,
Pripildytas gerų grūdų.

Juk norint grūdą užauginti,
Daugybės reikia pastangų.
Jei tu jaunystę iššvaistysi,
Atgauti ją bus jau sunku.

Tai nešvaistykime jaunystės,
Juk užauginti ją sunku.
Padėkime kitiems auginti ją,
Kai mums patiems jau per sunku.

Žygimantas Balčiūnas, 8c

Žmogus be mokslo neapsieis,
Žinių jam visada prireiks.
Per mokslą jis pažins pasaulį
Bei taps laimingas.
Jis pasitiki savim
Ir įvertina save.
Mokslas žmogų daro sumanų,
Išmintingą ir gerą.
Kol tu jaunas, eik mokytis,
Mokslo vaisius skinsi tu saldžius,
Išsilavinęs žmogus protingas,
Kūrybingas, mandagus ir padorus.

Vijūnė Danilevičiūtė, 6a