Rugsėjo 21-osios popietę teko garbė išklausyti buvusio Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos direktoriaus Mišos Jakobo paskaitą apie žydų situaciją dvidešimtajame amžiuje. Kalbos tema buvo be galo jautri ir tikiu, kad palietė kiekvieno gimnazisto, sėdėjusio salėje, širdį. Visoje salėje buvo taip tylu, kad tik Jakobo aidą galėdavome girdėti ir jam nereikėjo net mikrofono, kad visi suklustų. Pagal toną ir intonaciją buvo galima suprasti, kaip sunku direktoriui buvo kalbėti šia tema ir dalintis savo išgyvenimais su auditorija. Jo kalbėsena buvo labai rišli, pasakodamas apie įvykius pasinaudodavo įvairių knygų citatomis, taip paįvairindamas savo pasakojimą, sustiprindamas holokausto nežmoniškumo įspūdį. Šioje paskaitoje sužinojome apie šio vyro, Lietuvos žydo, gimusio ir užaugusio Telšiuose, praeitį, gilinome žinias apie žydų diskriminaciją Antrojo pasaulinio karo metu, mokėmės empatijos ir jautrumo, tolerancijos žmonėms, kurių patirtis yra pernelyg skaudi, kad būtų ją galima iki galo suvokti protu.
Emilija Strigunovaitė, IIc klasė
