
Sausio 27 d. 8c, Ia ir Ic klasės mokiniai, minėdami Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, atliko istorinį tyrimą, kuriuo siekiama supažindinti mokinius su Holokausto istorija Lietuvoje, vykdant interaktyvias detektyvines užduotis. Tyrimas paremtas gete parašytu istoriniu liudijimu – Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraščiu“. Vilniaus geto kalinys Icchokas kasdienybės Vilniaus gete realybę, bejėgiškumo skausmą gimtąja jidiš kalba įamžino paprastame mokykliniame sąsiuvinyje. Penkioliktąjį gimtadienį gete sutikęs Icchokas su savo šeima buvo nužudytas Paneriuose.
Mokiniai, suskirstyti į penkias komandas, remdamiesi 13 laiškų iš dienoraščio, sprendė kelių etapų užduotis, kurių paskutinė tyrimo dalyvius atvedė iki paslėptos I. Rudaševskio knygos.
Tyrimo pabaigoje, refleksijos metu, buvo klausiama, ką mokiniai pajuto, kai buvo suskirstyti į grupes, kodėl žinoti Holokausto istoriją Lietuvoje.
Kelios žaidimo dalyvių mintys
„Man buvo gaila tų žmonių, kurie patyrė skaudžias kančias, negalėjo nieko pakeisti, turėjo viską išgyventi.“
„Holokaustas yra baisi žmonijos istorijos tragedija. Būnant aktų salėje, kilo daug emocijų. Jaučiau bejėgiškumą, neteisybę bei šiek tiek baimę. Tvarka buvo labai griežta. Bet buvo ir smagu kartu atlikti užduotis.“
„Ši veikla mane privertė susimąstyti apie daug ką. Apie to meto politiką, apie žmogiškumą, apie protu nesuvokiamą žiaurumą. Jaučiau didelį gailestį to meto žmonėms.“
„Klasės valandėlę praleidome dalyvaudami koncentracijos stovyklos imitacijoje. Suskirstyti į komandas, turėjome dirbti kartu siekdami bendro tikslo. Ši pamoka padėjo geriau suvokti, kokį žiaurų likimą patyrė žydai, ir suprasti, kaip svarbu apie tai žinoti bei tai prisiminti. Užduotys ne tik gilino mūsų žinias apie Holokausto istoriją, bet ir padėjo lavinti svarbius įgūdžius, tokius kaip darbas komandoje, komunikavimas bei problemų sprendimas.“
„Ši veikla mane privertė susimąstyti apie tai, kaip ilgai nekalti žmonės turėjo kankintis dėl savo tautybės. Supratau, kiek kraujo vyrai, moterys ir vaikai turėjo išlieti. Supratau, kaip svarbu atsiminti šį istorinį įvykį ir pasakoti ją karta iš kartos.“
Lietuvių kalbos mokytojos I. Leščinskienė, I. Šulinskė, R. Baliukonienė ir istorijos mokytoja L. Mažeikienė