foto

Rugsėjo 14 popietę viešnios iš Suomijos ir projekte dalyvaujančių mokytojų komanda apsilankė ir Merkinėje, kurią su Alytumi jungia Nemunas – „geneologinis Lietuvos ąžuolas“. Būtent tokius žodžius išgirdome Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos lankytojų centre Merkinėje iš visuomenės informavimo specialisto Algimanto Černiausko. Svečiams buvo papasakota apie Parką, upių, upelių reikšmę šio krašto žmonių gyvenime paryškinant, kad Dainavos krašto istorinė sostinė Merkinė kūrėsi keturių upių santakoje, o dauguma šio krašto kaimų nederlingame krašte įsikūrė prie upių ir upelių. „Upės ir skiria, upės ir jungia, o jų vanduo teikia gyvybę šiam kraštui, tai tarsi Dievo parašas žmogaus gyvybei žemėje“, – teigė A. Černiauskas. Svečiai apžiūrėjo Šalcinio galerijoje eksponuojamą Marijos Teresės Rožanskaitės parodą „Bobutės ir Diedukai kaimo“, bandė perprasti Algimanto Kazlausko „Stebėtojus“.

Ekskursiją po „smėlio ir medaus kraštą“, kaip kad, pasirodo, suomių žurnalistai yra pavadinę šilų Dzūkiją, tęsėme su botaniku, gamtos mokslų daktaru Mindaugu Lapele ir jo žavinguoju Parko savanoriu Pipiru. Nemuno ir Merkio santakoje kaip tik ir gyvai buvo pristatyti šio krašto gamtos ypatumai. Sužinojome, kaip atrodo dzūkiškas kaktusas, kokius pėdsakus šilų kopose palieka lapės, kokius dzūkiškų kopų augalus rupšnodavo miškuose besiganančios karvės ir pan. Savo akimis įsitikinome, kad Merkinėje iš tiesų susitinka Dzūkų aukštumos ir Dainavos smėlėtosios lygumos, kurias į vieną visumą apjungia Nemuno ir Merkio vandenys. M. Lapelė įtraukiai papasakojo, kaip europinės reikšmės rūšių migracijos koridoriumi, Nemuno slėniu, į šias vietas atkeliauja kitur mūsų krašte nesutinkamos augalų ir gyvūnų rūšys. Čia nuo seno susitikdavo ir skirtingos dzūkų kiltys - šiliniai, grumstų, panemunių.

Kad išties ši vieta ir yra Dzūkijos nacionalinio parko centras, vartai į gražiausias ir įdomiausias šio krašto vietas, įtikinome viešnias pakvietę užkopti ant piliakalnio ir pasigrožėti vienu gražiausių Lietuvos kraštovaizdžiu. Žinoma, lipome ir į Merkinės bokštą, nuo kurio atsiveria miškuose paskendęs miestelio vaizdas ir dar dviejų upių - Nemuno ir Straujos – santaka, kurios saloje ganosi Parko avys ir karvės, svarbi ekosistemos dalis.

„Merkinės apylinkių gamtoje aptiksime beveik visus kraštovaizdžio variantus. Reljefo skulptūros bei kraštovaizdžio įvairumu Merkinę pranoksta tik Vilniaus apylinkės. Nėra Merkinėje tik... jūros krantų.“ Šiuos profesoriaus Česlovo Kudabos žodžius kartojo abu mus miestelyje lydėję gidai, kuriems esame nuoširdžiai dėkingi.

O štai mokytoja Rita Černiauskienė neištvėrė ir žvelgdama į tekantį Merkio ir Nemuno vandenį uždainavo vestuvinę dzūkų dainą apie tekančią mergaitę. Norėjosi atskleisti suomėms, kokia gimsta giesmė, įkvėpta pasakiško gamtos vaizdo. Kaip ir jos apsupty gyvenantis žmogus negali nekurti, negražinti savo namų aplinkos. Aplankyta mokytojos Ritos šeimos sodyba, pasirodo, įkvėpė mūsų viešnias organizuojant būsimus mūsų ir suomių vaikų susitikimus pasiūlyti ir vaikams apsilankyti vieni kitų namų aplinkose, nes jose labiausiai atsispindi krašto gyvenimas.


Projekto komanda