Rugsėjo 2 diena skirta gimnazijos 30-mečio paminėjimui muziejuje. Į atnaujinto muziejaus atidarymą atvyko buvęs kapelionas kunigas Darius Vasiliauskas, Alytaus dekanato dekanas, šventų Angelų sargų parapijos klebonas, kunigas Arūnas Užupis, dabartinis kapelionas kunigas Rimantas Simanavičius. Taip pat antrojo steigėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė, mūsų gimnazijos kuratorė Aušra Dumbliauskienė.

Mokiniai trumpai pristatė mokyklos įkūrimo istoriją, paminėjo iškiliausius Lietuvos dvasininkus, prisidėjusius prie šios mokyklos įsteigimo. Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus, Vilkaviškio vyskupo Juozapo Žemaičio linkėjimai ir maldos suteikė stiprybės pirmajam direktoriui kunigui Artūrui Kazlauskui, visiems pedagogams, mokiniams ir jų tėvams.

Sveikinimo žodį tarė gimnazijos direktorė Erika Poškevičienė. Pasveikino su švente, priminė vertybes, kad laimė ne duotybė, ją reikia kurti.

Palinkėjo kurti bendrystę ir džiaugtis 30 metų vaisiais.Kunigas Darius Vasiliauskas prisiminė sunkią pradžią, pabrėžė, jog smagu, kad tie sunkumai jau praeitis, ir paragino su viltimi žvelgti į ateitį.

Alytaus dekanato dekanas šventų Angelų sargų parapijos klebonas, kunigas Arūnas Užupis sakė, kad ši mokykla turi istoriją. Šie mokslo metai bus ypatingi, o muziejus įprasmina praeitį. Viltingai žvelkim į ateitį, tegul Dievas laimina visą bendruomenę. Pašventino atnaujintą muziejų.

Kalbėjo gimnazijos muziejaus siela – dailės mokytoja metodininkė Asta Stasionytė. Ji sakė, kad muziejaus funkcija yra paprasta – atkurti ryšį su gimnazija. Mokytojai talkino abiturientai, kurie čia mokosi nuo pirmos klasės, jie prisiminė save pačius dar mažus ir augančius, direktorius, mokytojus. Mokytoja sakė, kad gimnazijai tikrai reikia muziejaus, nes ji gyvuos ilgai. Iš svečių knygos galima taip pat pamatyti istoriją ir ne tik gimnazijos, bet ir tautos.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė, mūsų gimnazijos kuratorė Aušra Dumbliauskienė sakė, kad matė statybas, kaip augo mokykla, tapo gimnazija, o ji pati tapo šios gimnazijos istorijos liudininke.

Mes esame pastatyti ant labai stipraus – meilės, mokslo ir tikėjimo – kertinio akmens. Telydi Aukščiausiojo globa.